Judėjimo džiaugsmui

Kęstutis Laurinskas, kineziterapeutas

Iš sporto istorijos. Sportas – toks, kokį mes suvokiame jį dabar – kilo iš seniausio žmonijos užsiėmimo – karo. Judesio pratimai ir aktyvios kovų imitacijos, kurios turėjo užgrūdinti karį, suteikti jam kovos įgūdžių, buvo svarbi kariuomenės pratybų dalis.

Šiandien daugelis sporto šakų atspindi jų karines ištakas. Tai – šaudymas iš lanko, jojimas, įvairios imtynių rūšys, fechtavimasis. Žvelgdami pro istorijos prizmę pamatysime, kad pirmasis maratono dalyvis buvo Antikinės Graikijos karys, bėgte įveikęs 42 km atstumą nuo Maratono miesto iki Atėnų, kad praneštų apie graikų armijos pergalę prieš persus.

Įvarūs religiniai ritualai taipogi padėjo rastis sportui. Pavyzdžiui, antikiniame Olimpo mieste aukojimo dievams ritualai apėmė ir varžybų formą. Kas galėtų pagalvoti, kad iš jų išsivystys šiuolaikinės olimpinės žaidynės?

Kitame Žemės pakraštyje indėnų majų civilizacija ateičiai nuspėti naudojo žaidimą su kamuoliu, vadinamą Pok-Ta-Pok. 

Aktyvus judėjimas – idealus būdas atsipalaiduoti

Tinkamas judėjimas yra sveiko kūno ir geros savijautos garantas. Pakankamai ir teisingai judant palaikoma gera fizinė forma, atsikratoma streso, pagerėja gyvenimo kokybė. Žmogus taip sutvertas, kad gali atrasti judėjimo pramogų beveik visur ir visada. Šiais laikais ne problema gyventi aktyviai bet kuriuo metų laiku. Vyrai, moterys ir jaunimas gali rinktis iš didelės sporto rūšių pasiūlos tiek atvirame lauke, tiek dengtuose aikštynuose ar sporto klubuose.

Deja, bet aktyviai judant ir sportuojant susiduriama ir su tam tikromis problemomis. Jei žmogus sportuoja nereguliariai, organizmas negali susidoroti su staiga užgriuvusiu didesniu krūviu. Kiekvienam derėtų nepersistengti, kad būtų išvengta sąnarių pažeidimų, sausgyslių ir raumenų patempimų, kelių ar alkūnių traumų. Būtina išsiugdyti „apšilimo“ įprotį prieš bet kokią aktyvią fizinę veiklą, kad išvengtume ūmaus raumenų pertempimo ar mūsų nekamuotų vėlesni skausmai pasportavus. 

Natūralus sprendimas

Kaip išvengti tokių nemalonumų? Visų pirma, nepervertinkite savo galimybių! Būtina žinoti, kada galima leisti pačiam organizmui susitvarkyti su skausmu, o kada derėtų jam padėti. Mano rekomendacija būtų Herbamedicus Arklių balzamai.

Šildantį balzamą derėtų naudoti prieš fizinę veiklą – raumenys apšils, pagerės jų kraujotaka. Todėl jį derėtų įtrinti kiek aktyviau, masažuojant. Šildantį balzamo veikimą pajusite iškart po naudojimo.

Šaldantis balzamas puikiai tinka iškart po fizinės veiklos. Gaivinanti jo vėsa kaipmat nuims kojų „sunkumą“. Kad būtų pasiektas stipresnis šaldantis efektas galima užtepti storesnį balzamo sluoksnį ir palikti neįtrinant. 

Kodėl būtent Herbamedicus balzamai?

Esu profesionalus kineziterapeutas. Tenka dirbti tiek su profesionaliais sportininkais, tiek pagelbėti nesportuojantiems žmonėms. Jei yra galimybė, stengiuosi rinktis natūralias priemones. Ir veiksmingas, žinoma. Herbamedicus Arklių balzamai sukurti Šveicarijoje, naudojant net 25 vaistažoles ir natūralius komponentus. Sena balzamų receptūra garantuoja saugų ir greitą jų poveikį. Šiuos balzamus gali naudoti ir sportininkai, ir senjorai, ir vaikai. Beje, pavadinimas gali kiek sutrikdyti. Neišsigąskite. Balzamai skirti žmonėms, o ne arkliams. Žodis „arklių“ yra tradiciškai išlikusi nuoroda į kaštoną, germanų kalbomis dar vadinamą Arklių riešutu – nuo senovės naudojamą natūralią augalinę priemonę venų ligoms gydyti ir sudedamąją Herbamedicus Arklių balzamų dalį.

Šaltinis: Sveikas.lt